+rep

Bybienė - lietuvių liaudies sriuba, verdama iš bybių - kitaip tariant, toksai mėsiškas valgis.
Negalvokit, kad bybienė - tai čia pokštas: į keiksmažodį šitai tiktais XXa. pavirto. O iki tol gi būdavo kaip: jauną kokį nors veršį kastruoja, taigi atlieka nemažai mėsos. Negi išmesi - gaila juk... Štai ir virdavo sriubą. O paskui jau taip gavosi, kad pasidarė nepadoru tokią sriubą virt ir valgyt, tai kažkaip ir išvirto į kažkokius keiksmus.
Tradicinė lietuviška bybienė verdama įvairiai - tai gali būti ir sriuba su kopūstais, ir su pupelėmis, ir su kitomis daržovėmis. Priklausomai nuo regiono, ji būna ir tiršta, beveik kaip troškinys (žemaitiška bybienė), ir gerokai panašesnė į sultinį (aukštaitiška bybienė).
Bet kuriuo atveju bybienė verdama iš bybių: šie supjaustomi griežinėliais ir metami į sriubą. Siekiant gauti pikantiškesnį skonį, griežinėliai prieš tai gali būti apkepami keptuvėje

Kiekviena lietuvaitė šeimininkė turi savo cepelinų recepto variantą. Tai toks patiekalas, kuris reikalauja nemažai laiko bei darbo. Todėl aš pati jį gaminu gana retokai. Aš įprastai cepelinams pagaminti sugaištu 2 valandas. Tiesa ne visada jie pavyksta tokie, kokių norėtųsi, labai daug kas priklauso ir nuo turimų bulvių rūšies. Iš savo patirties galiu teigti, jog labiausiai tinka krakmolingos, baltos veislės bulvės. Jei dar namuose turiu varškės, įdedu ir jos maždaug 200 gramų į bulvių tarkius. Cepelinai gaunasi labai gražios baltos spalvos bei minkštesni. Taip pat jeigu gaminu pavasarį dedu į tarkius dvi vitamino C tabletes.