Šiandien vėjas nešiojo medžių lapus tarsi senus prisiminimus, klajojančius tarp praeities ir dabarties. Mažame miestelyje niekas nesikeitė metų metus, bet kažkur tarp akmeninių sienų slypėjo istorijos, kurių niekas nenorėjo prisiminti. Senutė prie šulinio tyliai šnabždėjo maldas, tarsi bandydama sutaikyti dangų su žeme.

Mientras tanto, en una ciudad lejana, el sonido de las campanas resonaba por las calles empedradas. Los niños jugaban entre los puestos del mercado, sin preocuparse del paso del tiempo. La vida fluía lenta, con aroma a pan recién horneado y a promesas que nunca se cumplirían.